- paliaukiai
- paliaukiai̇̃ dkt. Iški̇̀lo paliaukiai̇̃.
.
.
paliaukiai — paliaukiaĩ sm. pl. (3b) 1. pažandinės liaukos: Kaklą skauda, paliaukiaĩ patinę, o, rodos, niekur nei nesušalau Srj. Peršalo, tai paliaukiaĩ patino, negali nieko nuryt Rdm. Kaklo paliaukiaĩ sutino – nenuryja Dkš. Iškilo paliaukiaĩ Krsn. 2.… … Dictionary of the Lithuanian Language
nublerbėti — 2 nublerbėti intr. nutukti, apdribti: Męsininkas baisus pažiūrėti, toks nublerbėjęs, nutukęs Klp. Paliaukiai nublerbėję (apie nutukusią moterį) Klp. blerbėti; apiblerbėti; išblerbėti; nublerbėti; sublerbėti; užblerbėti … Dictionary of the Lithuanian Language
paliaukai — paliaukaĩ sm. pl. (3b) žr. paliaukiai 3: Paliaukaĩs serga [paršas], neliks (gaiš) Lp. Paliaukaĩs [sirgdamas] tai ilgai neėda Lp … Dictionary of the Lithuanian Language
paliaukė — 1 paliaukė sf. (1), paliaukė̃ (3b) Dbč 1. žr. paliaukis 1: Matai, kokią paliaukę ji užsiaugino! Kri. Pakaklėje stora paliaukė J.Paukš. 2. pažandė: Padribo burnos ir paliaukės Vaižg. Kad geltonos paliaukės, tai žaltys Smln. 3 … Dictionary of the Lithuanian Language